Lady's Tea Time

Kiekvieną vasarą Liepos pirmoje pusėje vykstu namo į Lietuvą atostogų. Tai mano gimtadienio metas, dar niekada neteko šiuo metu dirbti, visada pavykdavo gauti nors mažas atostogas. Pasisekė tiems Liepos kūdikiams. Tikrai nuostabus metas švesti gimtadienį; vidurvasaris, šilta, žalia, kvepia, dūzgia bitės, visi laimingi ir patenkinti.  Šiais metais atostogų proga nuvykome į Nidą. Kartą jau esu ten buvusi, bet dabar mane užbūrė ta neišpasakyta ramybė ir gamtos gražumas. Tikrai gražiausia vieta Lietuvoje. Nors kopos įspūdingos bei turi kažkokio nepakartojamo magnetizmo, mane labiausiai užbūrė Juodkrantės krantinė. Taip tyku, jog galima valandų valandas sėdėti ant suolo stebint švelniai raibuliuojančias bangeles. Gali būti, jog man reiketų gyventi kur nors prie vandens, o ne dūzgiančiame didmiestyje.  Pačios atostogos buvo ramios, bet turiningos. Jokių vakarėlių ar pašėlusių nuotykių, tik smagiai praleistas laikas su šeima ir senai matytais draugais. Be Nidos dar aplankiau Kauną, k

Niekam ne paslaptis, kad aš labai myliu šį dvidešimtojo amžiaus dešimtmetį. Jo negalima paprastai apibrėžti, nes buvo toks daugialypis, ilgas, kultūriškai, politiškai, ekonomiškai turtingas ir gausus. Turbūt geriausiai jis eiliniam piliečiui asocijuojasi su neoniniėm spalvos, timpom ir CC-Catch. Nors pastaruosius devintojo dešimtmečio pavyzdžius taip pat vertinu, bet dabar norėčiau pakalbėti/pažiūrėti į kitą jų mados pusę. Mane visada domino ir žavėjo androginiškumas ir androginiška mada. Ir kaip tik šiame dešimtmetyje suklestėjo vyriškos mados pritaikymas moterims. Geriausias pavyzdys - power suit , arba karjeros moters kostiumas, pasižymėjęs išryškintais petukais, drąsiomis, ryškiomis spalvomis bei apskritai ganėtinai "aštroku" siluetu. Žinoma, kad visa tai buvo reikalinga pabrėžti moters pakitusį statusą vyrų dominuojamame karjeros pasaulyje. Toks vyriško kostiumo mėgdžiojimas sudarė kompetencijos ir galios iliuziją, kuri, deja, anksčiau buvo priskiriama tik vyriš

Hello hello hello! Baisiai ilgai čia nesirodžiau. Gėda. Tiesa sakant nelabai, bet negi čia sunku apsimest. Taigis. Daug dalykų atsitiko nuo spalio visų gyvenimuose. Mano gal ir nelabai, bet va pasaulyje kiek pasikeitimų. Putinas siautėja, nevykėlių olimpiada pasibaigė, prasidėjo RuPaul's Drag Race šeštas sezonas, atėjo pavasaris. Smaguma.  Aš turiu porą savaičių atostogų, dėl to ir čia rašinėju. Mat turiu laiko, nėr kas veikti ir taip toliau. Va šiandien iškeliavau laukan pasivalkioti, nes tokia graži saulėta diena buvo. Ne paslaptis, kad gyvenu Londone, o jame dar daug daug vietų neaplankyta. Užtat Cryodone buvau.  Tai šiandien pasivalkiojau po City, biznismenų rojų. Ten, kam žinia, senoji, romėniškoji miesto dalis, su London Wall griuvėsiais, Guidhall, Bank of England ir pačiu Museum of London, kur ir praleidau didelę šiandienos dalį (kitą labai didelę dalį praleidau Oxford stryte, bet čiau jau ne taip svarbu). Muziejus labai paprastas - Londono istorija nuo seniausių

Holla, Amigos! Atsiprašau, jog vėl dingau ilgam ilgam, tačiau buvau gana užsiėmus (the usual). Krausčiausi į kitą vietą, keliavau į Lietuvą draugės vestuvėsna ir atgal, mėgaujuosi rudeniu ir visur dalyvauju. Tai ir kenčia mano vargšelis blogas. Šian labai laiminga, nes pagaliau su drauge užsisakėm kelionę į Paris. Oi, tai duosim. Paryžiuje buvau tik vieną kartą, kai dar pienas nuo lūpų nudžiūvęs nebuvo, tai nelabai įvertinti galėjau. Dabar užsienius geriau pažįstu ir žinau, ko noriu iš jų gauti. Taigis, kad nebūtų visai čia liūdna ir tuščia su mano sapalionėm, įmesiu truputuką savo instagramos nuotykių foto. Deal with it. I don't know if it's a bit sad or great that majority of my instagram pictures feature my work. It's either I have no life or my job is that awesome. I'll take the latter, please. 1. A sunset in Greenwich over the Old Royal Naval College, no filter, real colours and all. Taken during a work summer party. Featuring cricket and Pimms

Usually I am a bit more of a old fashioned design and interior fan, but this little flat just stole my heart. I don't even enjoy spaces that are too bright and I certainly dislike white colour. But there is a subtle balance of bright and muted tones in these pictures. All in all, I wouldn't mind to live in a place that looks like this. And yeah, a pink piano.